Sausas oras namuose

Rekomendacijos ir patarimai, kai jaučiate sausą orą savo namuose!

Joks kitas patalpų mikroklimato veiksnys nėra taip aptariamas kaip „sausas oras“ ir didesnės drėgmės siekis patalpose.
Skersvėjis ir sauso oro pojūtis yra nekomfortiška, todėl daugelis siekia, kažkaip tai išspręsti.

Dėl užterštų drėkintuvų kyla infekcijų pavojus, be to, drėkinimui reikia nemažai energijos. Nebuvo įrodyta, kad sauso oro simptomai išnyksta įrengus drėkintuvą.

Namuose drėgmė dažniausiai susidaro dėl kasdienės veiklos, išskyrus itin šaltus periodus. Siekiant didesnio komforto ir į namus pridėjus drėgmės, pamirštama galima vėlesnė sveikatos problemų ir pastatų sugadinimo rizika.
Sveikatos problemos, susijusios su perteklinės drėgmės keliama žala ir netinkamu drėkintuvų naudojimu, yra gerai dokumentuotos, todėl rekomenduojama būti atsargiems su papildoma drėgmės tiekimu net ir astma sergantiems vaikams.

Ar mums reikia patalpų oro drėkinimo?

Užterštumas ir pernelyg aukšta patalpų temperatūra yra bene dažniausios priežastys, kodėl jaučiamas namų drėkinimo poreikis. Taip yra dėl „sausumo jausmo“, kuris gali būti dėl kietųjų dalelių arba cheminės taršos. Jei jaučiate sausą orą, pirmiausia turėtumėte apsvarstyti kitus sprendimus nei dirbtinio drėkinimo įrengimas. 

Didelė dalis komforto paprastai pasiekiama gerinant namų valymą, gerinant vėdinimo efektyvumą arba reguliuojant temperatūrą viduje iki žemesnio lygio (20–22°C). Kilimai ir kiti tekstiliniai paviršiai taip pat padidina pojūtį, kad namuose tarsi „per sausa“.

Tolerancija sumažėjusiai drėgmei yra individuali ir dažnai tampa nekomfortiška žiemos metu. Remiantis patirtimi, tarp žmonių „sauso oro“ patirties ir išmatuotos santykinės drėgmės yra menka koreliacija. Namuose naudojami drėgmės matuokliai yra nepatikimi ir dažnai rodo netinkamą drėgmės lygį.

Šiaurės šalyse nėra oficialių patalpų drėgmės standartų. Dėl kondensato ir pelėsio atsiradimo ant blogai izoliuotų paviršių pavojaus bei siekiant išvengti dulkių erkučių augimo patalpose, žiemos mėnesiais rekomenduojama susitaikyti su žema drėgme ir komforto sumetimais vengti papildomo drėkinimo.

Kai kuriems žmonėms, sergantiems plaučių ligomis ar egzema, naudinga šiek tiek didesnė drėgmė. Tai turėtų būti išspręsta individualiai pritaikytu vietiniu drėkinimu. Visų tipų drėkintuvai turi būti gerai valomi ir prižiūrimi, deja, į tai dažnai žiūrima nerimtai. Todėl drėkintuvai gali kelti didelį pavojų sveikatai, be to, kad drėkinančio vandens šildymui reikia daug energijos.

Namuose, kuriuose yra „natūralus vėdinimas“ per išorinius sieninius oro vožtuvus arba langų orlaides, dažnai kyla priešingų problemų. Į namus tiekiama per mažai oro, kad iš veiklos namuose susidariusią drėgmę galėtų sugerti vėdinimo oras ir per orlaides išnešti į lauką. Skalbimo, asmeninės higienos ir maisto gaminimo metu susidaro drėgmės perteklius, dėl kurio ant langų ar kitų šaltų paviršių gali susidaryti kondensatas. Pageidautina, kad oras namuose būtų keičiamas vidutiniškai kartą per dvi valandas. Svarbu, kad iš skalbyklos, virtuvės ir vonios kambario būtų gerai pašalinamas oras.

Kita vertus, pernelyg dideli oro greičiai, dažniausiai iš vėdinimo sistemų, kurios netolygiai paskirsto orą mažu greičiu patalpoje, išsausins ​​gleivines ir sustiprins „sauso oro“ pojūtį.

Namuose pakankamai drėgmės paprastai pasigamina iš kasdienės veiklos, išskyrus itin šaltus periodus. Neretai santykinė oro drėgmė gyvenamosiose patalpose yra 40–60%, o toks lygis rekomenduojamas kaip optimalus. Tuomet reikėtų vengti dirbtinio drėkinimo komfortui pasiekti. Šaltų pastato konstrukcijų dalių pažeidimo rizika dregme yra didžiausia, kai lauke šalta, o ore sumažėja vandens kiekis, o drėkintuvus naudojame be jokios kontrolės. Reikėtų rimtai atsižvelgti į kitas sauso oro pojūčio priežastis, tokias kaip oro teršalai, greitas oro judėjimas, pelėsių pažeidimai ir dulkės.

Trumpai tariant: patalpų oro drėkinimas reikalaujantis daug energijos dažnai nereikalingas, kelia kondensacijos pavojų, todėl dėl šių priežasčių jį reikėtų sumažinti.

Kai kurios priežastys, kodėl norisi dirbtinio drėkinimo:

a ) „Sauso oro“ pojūtis – „komfortiško drėkinimo“ troškimas.
– Aukšta patalpų temperatūra (virš 23°C)
– Maža santykinė oro drėgmė (žemiau apie 20%)
– Dideli oro mainai/dideli oro judėjimai
– Dulkių dalelės
– Cheminė oro tarša
– Asmeninės sąlygos: Alergija, vaistai, sausinantys gleivines ir kt.
– Odos ligos (egzema, atopija).

b ) Kvėpavimo takų ligos (įskaitant cistinę fibrozę, netikrą krupą), pilvo dieglius, astmą, kosulį, atkaklias gleives ir kt.

c ) Kontaktinių lęšių naudojimas.

d ) Statinė elektra (kibirkštys, pritraukia dulkes prie odos)

e ) Inventoriaus (meno, muzikos instrumentų, kompiuterinės technikos, baldų, parketo ir kt.) svarstymas.

Drėkintuvo naudojimas turi būti vertinamas individualiai. Naudojimas turi būti atliekamas laikantis įprastos priežiūros, kad nebūtų sugadinti baldai ir žmonės nesusirgtų.

Drėgmės pašalinimas

Retais atvejais gali būti tikslinga naudoti oro sausinimo sistemas drėgnose patalpose, kad būtų išvengta drėgmės žalos. Pavyzdžiui, pastatai, kuriuose susidaro ypač daug drėgmės ir kuriuose ventiliacija negali pašalinti pakankamai drėgmės, dažnai susiduria su kondensatu, taip pat pastatų pažeidimo ir pelėsio atsiradimo rizika.

Senuose rūsiuose, bet, deja, ir daugelyje naujesnių namų, kuriuose prastas drenažas, pamatai gali būti drėgni ir gali atsirasti pelėsių, matomų arba ne, pvz., už plokščių. Tai reiškia, kad į namus prasiskverbia „pelėsių kvapas“ arba „rūsio oras“.

Prieš imantis drenažo kaip priemonės susidoroti su drėgme, reikėtų pagalvoti apie efektyvaus oro sausintuvo (kuris drėgmę kondensuoja į vandenį ir išpila) panaudojimą. Tai gali būti aktualu ir prastai vėdinamose drėgnose patalpose.